Leita ķ fréttum mbl.is

Syšri leišin, - vegurinn framhjį Reykhólum.

Nż Vestfjaršaleiš, framhjį Reykhólum.

Hreppsnefnd Reykhólahrepps var aš samžykkja, (8, mars 2018), aš setja veg um Teigsskóg inn į ašalskipulag sveitarfélagsins. Žaš er leišin sem į kortum er kölluš “Leiš Ž-H”.

Vegageršin hefir sķšustu 20 įrin kannaš nokkrar mismunandi leišir til žess aš leggja nżjan veg frį botni Berufjaršar aš enda Skįlaness, og eru žęr hugmyndir sżndar į kortum. Žar eru sżndar margar mismunandi śtgįfur af lagningu vegarins.

Žessar leišir eru mjög mismunandi og eru sumar leiširnar mjög dżrar, meš dżrum veggöngum. Žį hafa sumar žessara leiša valdiš miklum deilum ķ žjóšfélaginu. Leiš D-2 er įętlaš aš leggja ķ gegnum Hjallahįls meš jaršgöngum og er įętlaš aš sś leiš kosti 13,3 milljarša króna. Sś leiš liggur eftir sem įšur yfir Ódrjśgshįls, sem er slęmur kostur.

Žį er įętlaš, aš hin mjög svo umdeilda leiš ķ gegnum Teigsskóg, (leiš Ž-H), muni kosta 7,3 milljarša króna. Į žeirri leiš er gert rįš fyrir aš žvera žrjį firši meš brśm og uppfyllingum. Samkvęmt mķnum lauslega śtreikningi žį eru žessar žrjįr vegfyllingar, įsamt meš žrem brśm um 3,1 km.

Reykhólaleišin.

Žį er žarna enn ein leiš, sem žó nokkrir hafi bent į og męlt meš, en žaš er leiš sem ég vil kalla “syšri leišina”, eša Reykhólaleišina, - en žaš er leiš sem aš mķnu mati er trślega, bęši heppilegasta og jafnframt ódżrasta leišin. Žeir sem vildu žį leiš, höfšu safnaš undirskriftum til žess aš leggja įherslu į, aš sś leiš yrši valin.

Syšri leišin, byrjar žį viš gatnamót į žjóšvegi “60” žar sem leiš “607” liggur sušur aš Reykhólum. Žašan liggur svo vegurinn įfram til vesturs, aš žverun Žorskajaršar meš vegfyllingu og brś yfir fjöršinn aš Melanesi, (Skįlanesi). Žessi vegfylling, įsamt meš brśnni, - (eša brśnum ef žęr verša tvęr), - veršur um 2,8 km. (Samkvęmt mķnu mati).

(Ég vil taka žaš fram, aš ég hefi engin nįkvęm kort og žvķ  eins geta mķnar męlingar munaš einhverju, frį žvķ rétta.)

En žessi leiš hefur marga kosti umfram hinar leiširnar. Žessi vegur er allur į lįglendi og Reykjanesfjall veitir skjól fyrir noršvestan og noršan įtt. Frį vegi “60” aš žverun Žorskafjaršar eru um 23 kķlómetrar. Žar af eru nś žegar tilbśnir 13 km. af žessari leiš, en žaš er vegurinn aš Reykhólum. Žaš sem žį vantar upp į, eru 10 km. af nżjum vegi, frį Reykhólum, aš hinni nżju uppfyllingu yfir Žorskafjöršinn. Og svo, aš sjįlfsögšu, žį žarf aš gera sjįlfa vegfyllinguna og brśna yfir Žorskafjöršinn.

Sjįvarfallavirkjun undir brśnni.

Žar sem munur flóšs og fjöru er töluveršur į žessum slóšum, og firširnir inn af uppfyllingunni mynda žó nokkuš stórt lón, žį er alveg sjįlfsagt aš gera rįš fyrir sjįvarfalla virkjun, viš smķši brśarinnar. Slķk virkjun mynda skila aš einhverju leiti kostnašinum til baka viš gerš brśarinnar og uppfyllingarinnar.

Žó ókosturinn viš slķka virkjun sé sį, aš rafmagns framleišslan stöšvast į fallaskiptunum, žį getur slķk stöš komiš aš fullum notum meš samvinnu viš vatnsafls rafstöš sem nżtir fallorku frį uppistöšu lónum. Žegar sjįvarfalla virkjunuin framleišir fulla orku, žį er hęgt aš draga nišur ķ vatnsafls stöšinni og spara vatniš ķ lóninu, og svo öfugt žegar sjįvarfallavirkjunun stöšvast.
Orkuframleišsla sjįvarfalla virkjunarinnar, er žar meš bein višbót viš raforku į Vestfjöršum.

Styttir leišina milli Vestfjarša og Reykjavķkur um 18 kķlómetra.

Žessi leiš styttir leišina frį Vestfjöršum til Reykjavķkur, um 15,8 kķlómetra. En meš nżrri vegstyttingu viš botn Berufjaršar, frį vegi “60” aš “607”, žį styttist vegurinn um 2,2 km. til višbótar. Samtals žį styttist Vestfjaršaleišin um 18 km. meš žvķ aš leggja nżja veginn framhjį Reykhólum.

Mikill įvinningur.

Og heildarhagnašurinn af žessu öllu er sį, aš menn losna viš öll jaršgöng og allann kostnašinn sem žvķ fylgir, - menn losna viš aš klifra upp og nišur fjöll og brekkur og žar meš allar žęr hęttur sem žvķ fylgir, - en sem hinar leiširnar bjóša upp į, - og vonandi losna Vestfiršingar viš allt žrasiš og mįlaferlin sem hafa fylgt hinum valkostunum.

Nóg er komiš, - mįl aš linni.

Nóg er nś komiš af įratuga vangaveltum um nżjan veg į žessari leiš. Žį tel ég aš Vegageršin sjįlf eigi aš leggja veg žennan sem ašalverktaki, en rįši til sķn undirverktaka žar sem viš į. Meš žvķ móti eru sennilega minnstar tafir į žvķ aš byrja į vegarlagningunni, sem og žį, aš ljśka verkinu į tilsettum tķma. 

Alžingi bregšist skjótt viš.

Strax og Alžingi er bśiš aš samžykkja naušsynleg lög um lagningu žessa vegar, og tryggja 4 milljarša sem byrjunarframlag til verksins, - (vonandi fyrir žinglok voriš 2018), - žį getur vegageršin brugšist strax viš og framkvęmt naušsynlegar męlingar vegarins. Vinna viš lagningu vegarins, (nżr vegur 10 km. aš lengd), og žverun Žorskafjaršarins, (vegfylling įsamt brś 2,8 km. aš lengd), gęti žį hafist į sama tķma, strax ķ vor, - (2018) - og vegurinn gęti veriš fullbśinn og tilbśinn til notkunar sķšsumars į nęsta įri, (2019).

Vestfiršingar sjįlfir, eiga vališ.

Vestfiršingar rįša aš sjįlfsögšu mestu um śrslit žessara mįla. Žeir žurfa aš mynda meš sér samtök um žį leiš sem žeir vilja aš valin verši. Jafnvel safna undirskriftum og hvetja žingmenn sķna til dįša. En žaš mį öllum vera ljóst, aš žaš veršur aš taka įkvöršun um žessi mįl og žaš strax. Frekari tafir į žvķ aš byrja į lagningu nżs vegar į žessu svęši, žjónar varla nokkrum tilgangi.


mbl.is Teigsskógarkįliš ekki sopiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nżtt sjśkrahśs į nżjum staš.

 

Landsspķtalinn er ekki lengur mišsvęšis.

Ég held aš žeim fjölgi sem sjį, aš žaš er vonlaust dęmi, aš stękka Landsspķtalann, į žeim staš žar sem hann er nś. Allt umhverfi spķtalans hefur gjörbreytst į sķšustu įrum meš stórfelldri uppbyggingu hótela og meš mikilli fjölgun feršamanna. Og ekki bętti śr skįk aš eldri spķtölum var lokaš, en žaš eru takmörk fyrir hve miklu er hęgt aš bęta viš į einum staš. Žį er gatnakerfiš mjög lélegt og žaš ręšur ekki viš meira įlag. Žaš er žvķ ekki bara eitt, heldur allt, sem męlir sterklega gegn žvķ, aš menn geri sér einhverjar hugmyndir um žaš, aš byggja višbyggingar viš gamla Landspķtalann. Žį hefur žaš margsinnis komiš fram, aš allar slķkar endurbętur myndu kosta miklum mun meira, heldur en aš setja upp nżjar byggingar į nżjum góšum staš. Žar aš auki žį er Landsspķtalinn ekki lengur mišsvęšis ķ Reykjavķk.

Nżr spķtali į nżjum staš.

Kemur žvķ ekki annaš til greina en žaš, aš velja nżjan staš fyrir nżtt sjśkrahśs. Margir hafa bent į Vķfilstaši og tel ég aš žaš sé langbesti stašurinn, enda er hann mišsvęšis. Žar er nóg landrżmi til žess aš byggja 10 hęša sjśkrahśs, og žetta hśs gęti haft turn upp į tólftu til fimmtįndu hęš, ef tališ verši aš žaš henti fyrir starfsemi sjśkrahśssins.. Žį er hęgt aš reisa fleiri byggingar sem tengjast sjśkrahśsinu žegar žörf krefur, žvķ landrżmi er nóg. Žį vęri einnig ęskilegt aš fyrirhugaš verši aš setja upp spķtala ķ Mosfellsdal.

Gamla Vķlilsstašaspķtalann mį nżta, og tengja viš žennan nżja meš gangi fyrir fótgangandi, annaš hvort nešanjaršar eša į annari hęš.
Į jaršhęš sjśkrahśssins verši gert rįš fyrir lokušum stęšum innanhśss, fyrir fjóra sjśkrabķla, žar sem žeir geti ekiš beint inn ķ hśsiš og veriš afgreiddir innanhśss. Žį verši einnig huršir fyrir framan bķlana žar sem žeir geti ekiš įfram, beint śt į veg.

Nżtt hverfi ķbśšarhśsa.

Žį er žarna nęgt landrżmi fyrir sérstakt ķbśšarhśsahverfi, noršan viš spķtalann og byggja mį 2000 ķbśšir eša fleiri, bęši einbżli, tvķbżli, žrķ- eša fjórbżli og fjörurra til įtta hęša ķbśšarblokkir. Vķfilstašaspķtalinn getur žį haft umrįš yfir žeim fjölda ķbśša sem žurfa žykir, bęši fyrir fastrįšna lękna og annaš starfsfólk sem kżs aš hafa žarna fasta bśsetu, og gętu žeir sem vildu haft völ į žvķ, aš kaupa sķn eigin ķbśšarhśs, ellegar aš leigja sér ķbśšir. Žį getur spķtalinn haft yfir aš rįša nokkrum ķbśšum į eigin vegum, sem hęgt verši aš nota fyrir nżja lękna eša sérfręšinga, žegar žörf er į.

Ašgengi aš góšum vegum.

Žį er žessi nżji stašur skammt frį ašalveginum, (Reykjanesbraut), sem kemur noršan aš allt frį Hvalfjaršargöngum, - (og reyndar alla leiš frį Vesturlandi og Noršurlandi), - og ķ įttina sušur um til Hafnarfjaršar og Reykjaness. Sį vegur veršur, - vonandi fljótlega, - geršur aš greišbraut, alla leiš frį Keflavķk upp aš Hvalfirši, meš nżju Sundabrautinni.

Žaš sem ég kalla “greišbraut”, - (mitt nżyrši),  er tvķskiptur vegur meš tveimur eša fleiri    akreinum ķ hvora įtt, engum gatnamótum eša vegljósum og engum hringtorgum, en öll žverumferš fer um vegbrżr. Žetta er žaš sama og kallaš er “freeway” į ensku).

Byggingasvęši fyrir žjónustufyrirtęki.

Hafa mį žarna żmis žjónustufyrirtęki sem tengjast sjśkrahśsinu, beint eša óbeint. - sennilega best noršan viš spķtalasvęšiš sjįlft. Mį žar nefna matvöruverslun, pósthśs, banka og veitingahśs, sem og ašra žjónustu ef óskaš er.

Sunnan viš sjśkrahśsiš, örlķtiš lengra frį, er einnig nęgilegt landrżmi žar sem einnig mį setja upp išnašarhverfi meš bķlaverkstęšum og fleiri išnašarfyrirtękjum Žetta vinnur allt, hvaš meš öšru, aš mķnu mati.

Landsspķtalinn veršur įfram į sķnum staš.

Ekkert af žessum verslunum eša fyrirtękjum er hęgt aš hafa nįlęgt Landspķtalanum. Ķ sumum fréttum hefur veriš talaš um aš “flytja” Landsspķtalann. Ekki get ég séš aš žaš hafi viš nokkur rök aš styšjast. Landspķtalinn heldur aušvitaš įfram gildi sķnu og sķnu hlutverki, og veršur įfram starfręktur į sķnum staš. En jafnóšum og nżjar hęšir ķ nżja spķtalanum verša teknar ķ notkun, og nżjar deildir opnast, žį fer hiš nżja sjśkrahśs aš taka viš sjśkražjónustu, sem verši žį flutt frį Landspķtalanum eftir žvķ sem hagkvęmast veršur tališ, en önnur žjónusta verši įfram ķ Landspķtalanum.

En įlaginu veršur žar meš létt af Landsspķtalanum og bįšir žessir spķtalar munu žjóna sķnu hlutverki ķ takt hvor meš öšrum, fyrir alla landsmenn.


"Malbikaš ofan į mold og leir".

Žaš er augljóst aš žarna er mjög illa aš verki stašiš. Malbikiš brotnar ekki upp, nema vegna žess aš undirstašan er léleg, eša ónżt. Žaš er vita gagnslaust aš leggja malbik ofan į moldarjaršveg og breytir litlu žótt bętt sé žunnu malarlagi ofan į moldina.

Slķkan moldar- eša leirjaršveg žarf aš hreinsa burt alveg nišur į fast, og sķšan aš fylla upp meš möl og sandi. Žį fyrst er hęgt aš malbika eša steypa yfirboršiš.

Žaš kostar aušvitaš meira aš gera hlutina rétt ķ fyrsta sinn, en žį mį reikna meš aš vegurinn eša gatan, endist margfalt lengur, - jafnvel įratugum saman įn žess aš žurfi endurbóta eša višgerša viš.

Svo og, žį mį reikna meš žvķ, aš ef žaš žarf aš sletta ķ holur į hverju įri, aš mašur tali nś ekki um, ef žaš žarf aš endurtaka žaš oft į hverju sumri, žį er kostnašurinn fljótur aš fara fram śr žvķ sem žaš myndi kosta aš gera verkiš rétt, strax ķ upphafi.

 


mbl.is Žrżstist upp ķ gegnum klęšninguna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru enn uppi hugmyndir, um rafstreng frį Ķslandi til Bretlands ?

Rafmagn frį kjarnorku ķ Bretlandi.

Ķ Bretlandi eru 16 kjarnorkuknśšar raforkustöšvar sem framleiša um 18% af öllu rafmagni landsins.

Žį eru ķ landinu verksmišjur, af fullkomnustu gerš, sem endurvinna “notaš” śran frį kjarnaofnunum, ekki einungis frį stöšvum innanlands, heldur einnig frį öšrum löndum. Śraniš sem er endurunniš, fer svo aftur frį endurvinnslunni til notkunar ķ kjarnaofnunum.

Ķ heiminum öllum er um 14% af rafmagni framleitt meš kjarnorku. Ķ įrslok 2009 voru 437 kjarnaofnar ķ notkun meš framleišslugetu upp į 370 gķgavött, (žaš er 370.000 megavött). Į sama tķma voru 55 nżjir kjarnaofnar ķ smķšum ķ 16 löndum. Byrjaš var į 11 nżjum žaš įriš, žar af 9 ķ Kķna.

Įętlaš er aš įriš 2030 verši heildarorkugeta allra kjarnaofna ķ heiminum, oršin į bilinu milli 500 til 800 gķgavött.

Ķ Frakklandi er um 80% alls rafmagns frį kjarnorku og rśmur helmingur ķ Belgķu.

Raforka ķ Bretlandi.

Į įrunum eftir 1990 žį voru um 25% af öllu rafmagni ķ Bretlandi framleidd meš kjarnorku. Žetta hlutfall hefur žó fariš lękkandi žegar elstu ofnarnir hafa veriš teknir śr notkun.

Įriš 2013 var heildar raforkuframleišslan (innanlands) ķ Bretlandi um 357 terravatta-stundir. Skiptingin var žannig aš um 20% var framleitt meš kjarnorku, 27% meš gasi, 36% meš kolum, 7,7% meš vindorku, 2,1% meš vatnsorku, 5,7% meš brennslu śrgangs og 0,5% meš sólarorku.

Žį var innflutt rafmagn frį Frakklandi (frį kjarnorku), 6,4 terravatta-stundir og frį Hollandi 5,8 terravatta-stundir..

Įriš 2014 var 20,5% framleitt meš kjarnorku, 33,6% meš kolum og 30,9% meš gasi. Žaš įr var jafnframt fyrirhugaš aš setja upp 13 nżjar karnorkustöšvar į įtta stöšum ķ Bretlandi, meš 17.900 megavatta uppsettu afli.

Žį var einnig hįspenntur jafnstraums strengur frį Frakklandi meš 2000 megavatta flutnings getu, og fyrirhugaš var žį, aš leggja 1400 megavatta streng um 700 km. leiš frį Noregi.

Raforka į Ķslandi.

Įriš 2011 var uppsett afl allra rafstöšva į Ķslandi, samtals 2634 megavött. En hugmyndir eru uppi um žaš, aš sęstrengurinn frį Ķslandi til Bretlands žurfi minnst 1200 megavatta orku. 

Žaš jafngildir nįnast um helmingi af allri raforku sem framleidd er į Ķslandi.


Žaš gefur žvķ auga leiš, aš allar hugmyndir um sęstreng til flutnings į raforku frį Ķslandi, eiga varla viš nokkur rök aš styšjast.

Fyrirhugašar kjarnorku rafstöšvar ķ Bretlandi.

Af žessum 13 fyrirhugušu kjarnorkuknśšu rafstöšvum eru tvęr af geršinni "Hualong One", sem smķšašar eru ķ Kķna af "China General Nuclear", hvor um sig 1150 megavött.  Kallast žęr Bradwell B-1 og B-2, og eru ķ Essex. Kķnverjar hafa bošist til žess aš setja upp žessar stöšvar og ganga frį žeim aš öllu leiti. Hvor žessara stöšva framleišir jafnmikla orku og fyrirhugaš er aš flytja um rafstrenginn frį Ķslandi. Munurinn er hinsvegar sį, aš žessar rafstöšvar B-1 og B-2, framleiša raforku, en strengurinn framleišir ekki neitt og alla orkuna žarf aš taka frį Ķslandi, - og raunar žarf aš taka af raforku, sem "er ekki til".

Žį er fyrirhugašur kostnašur viš strenginn sennilega jafnmikill, eša meiri en ein Hualong One rafstöš, og žį į eftir aš reikna allan žann kostnaš sem er viš žaš, aš setja upp ótal fleiri virkjanir į Ķslandi. Aš mašur tali nś ekki um óöryggiš fyrir alla landsmenn, sem felst ķ žvķ hvaš skešur nś, ef aš strengurinn myndi nś bila ķ mišju hafinu? Enginn veit svo sem, hvaš žaš gęti kostaš, en hugsanlega žį getur kostnašurinn oršiš, į viš kostnaš af hįlfri til heilli, Hualong One kjarnorkustöš.

Og hvaš er žį skynsamlegasta nišurstašan, fyrir bęši Breta og Ķslendinga? 

Er žaš žį ekki skynsamlegasta lausnin fyrir Breta, aš setja upp eina Hualong One kjarnorku rafstöš, žį žrišju til višbótar viš žęr tvęr sem fyrirhugaš er aš setja upp. Sś stöš framleišir žį 1150 megavöttin sem įttu aš koma um strenginn, en strengurinn framleišir ekkert, en eyšir hinsvegar til einskis, meš tapi um strenginn, um 5 til 15 prósent af orkunni sem senda į ķ gegnum strenginn.

Lokaorš.

Žį er nokkuš ljóst, aš meirihluti Ķslendinga, - ef til vill allt aš 95% allra Ķslendinga, - vill alls ekki aš žeir hlekkir yršu lagšir į žjóšina um ókomin įr, sem og allt žaš ófrelsi sem žvķ fylgdi, aš binda žjóšina viš žann klafa, aš afsala sér žjóšaraušlindinni meš žessum hętti. Žaš myndi žį jafnframt stórhękka raforkuverš til ķslendskra neytenda, og skerša lķfskjör žjóšarinnar svo um munar, žvķ varla munu įlverin taka į sig aš borga hęrra verš fyrir orkuna, žar sem žau eru meš allt naglfast ķ samningum.

Og ef viš geršum okkur ķ hugarlund aš žessi strengur vęri kominn, svo og, aš ef hann bilaši, - myndu žaš žį ekki verša Ķslendingar, sem yršu lįtnir "borga brśsann", žaš er aš segja, aš taka skellinn, til višbótar viš allt hitt? ... Ég bara spyr?

Ég hvet alla Ķslendinga til žess, aš lįta allt žetta mįl til sķn taka og žį jafnframt aš taka stašfasta įkvöršun um žessi mįlefni. Žetta eru mįl sem varša frelsi og fullveldi Ķslands um langa framtķš.


Misgóšur įrangur af vindrafstöšvum !

Vindrafstöšvar hafa veriš settar upp ķ tugžśsundatali ķ Bandarķkjunum. Žęr bera sig žó ekki kostnašarlega séš, en hafa veriš styrktar meš miklu gjafafé frį rķkinu.

Ķ Evrópu og vķšar eru vindstöšvar settar upp ķ skóglendi. Žęr eru settar į grķšarlega hį möstur til žess aš nį vel upp fyrir skóginn, žar sem skógurinn drepur nišur vindinn. Ef skrśfublöšin nęšu ašeins rétt upp fyrir trjįtoppana, žį myndu žęr varla snśast nema ķ roki. Žess vegna eru rafalarnir settir į žessi grķšarlega hįu möstur.

Žegar mönnum hefur svo dottiš ķ hug aš setja upp vindrafstöšvar ķ tilraunaskyni, į Ķslandi, žį hafa menn gengiš meš žį grillu, aš žaš žurfi aš hafa svona grķšarlega hį möstur, eins og gert er ķ hinni skógklęddu og “vindlausu” Evrópu.

Į gróšurlausum vindsorfnum melum landsins, er nįnast enginn munur į vindhraša ķ 5 metra hęš, eša ķ 100 metra hęš. Meira aš segja myndin ķ Mbl. sem fylgir meš žessari frétt, - žar sem sżnd er brennandi rafstöš, žar sem eldur logar bęši ķ rafalnum og eins į jöršu nišri. - sżnir nokkuš vel, aš reykurinn viršist hverfa burt meš nokkurn veginn sama hraša.

Žaš er žvķ engin žörf fyrir žaš, aš hafa möstrin hęrri en svo aš menn nįi ekki upp ķ blöšin. Myndi ég segja aš öryggisins vegna, žį vęru hęfilegt aš 4 til 5 metrar vęru upp ķ enda blašanna. Meš žvķ móti žarf ekki aš hafa möstin hęrri en svo, aš blašsendarnir séu ķ žessari hęš, en meš žessu žį verša žessar vindrafstöšvar miklum mun ódżrari ķ uppsetningu, žar sem möstrin eru mun styttri og ódżrari, og žaš mį notast viš minni og ódżrari krana, bęši viš uppsetningu og višhald.

Og rafmagnsframleišslan veršur jafn mikil, en bara nokkrum mun ódżrari.


mbl.is Telja įkvöršun skipulagsnefndar ólögmęta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Enn ein vanhugsaša, "mišborgar - glorķan"!

Žarna kemur enn ein tillagan um žaš, aš hrśga fleiri byggingum nišur ķ mišbę Reykjavķkur, į staš žar sem nś žegar eru oršin ofuržrengsli, - ķ mišbę meš gamaldags gatnakerfi ķ mišaldastķl, og allt žetta į aš gera meš tilheyrandi aukakostnaši og nefnda fargani. Og hafa konur veriš spuršar įlits, - žessar konur sem eiga aš nżta sér žetta śrręši, - hvort žęr vilji eiga heima žarna ķ mišju "argažrasi" Reykjavķkur?

Og svo er sagt aš žetta sé "hugsaš sem millibilsįstand" žangaš til eitthvaš skįrra bjóšist. Vęri nś ekki skynsamlegra, aš sleppa algjörlega žessari "mišborgar hugmynd" um eitthvaš millibilsįstand, og byggja strax varanlegar, ódżrari ķbśšir ķ einhverju śthverfanna, žar sem žessar konur gętu įtt heima "į öruggum staš", og ališ žar upp sķn börn?

Ég bara spyr?


mbl.is Kvennaathvarfiš ętlar aš reisa 16 ķbśšir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Festum gengi krónunnar viš bandarķska dalinn.

Gengi krónunnar į aš fastsetja viš bandarķska dalinn, og hefši raunar įtt aš gera strax eftir lżšveldisstofnun. En ķ dag žį į aš fastsetja gengiš, 100 kr. į móti einum dal. Meš žvķ aš fastsetja gengiš žį myndast meiri stöšugleiki ķ allri starfssemi ķ landinu. Žetta hefur ķ rauninni sömu, eša svipuš įhrif, og žaš aš taka upp notkun į bandarķska dalnum. Munurinn er sį, aš žetta kostar ekkert, - (ef mišaš er viš žaš, aš taka upp bandarķska dalinn), - og hęgt er aš gera žetta strax ķ dag.

Og hvaš myndi gerast ef Ķslendingar tękju upp bandarķska dalinn, ķ stašinn fyrir krónuna. Allur leikaraskapurinn og hoppiš og skoppiš meš gengiš, yrši žar meš śr sögunni.

Eftir žaš žį yrši žżšingarlķtiš aš krefjast stöšugt launa hękkana og hóta verkföllum, žvķ Alžingi gęti ekki fellt dalinn. Verkalżšsfélögin myndu žar meš lognast śt af. Og Alžingi gęti ekki lengur lagt į, - og aukiš, - skatta og alls kyns gjöld, - skattpķningin yrši öllum svo augljós. Sešlabankinn yrši žar meš śreltur og gagnslaus, og honum yrši lokaš.

Žaš liggur žvķ beinast viš, aš žingmenn taki žetta mįl upp į Alžingi. Alžingi žarf aš setja lög um aš fastsetja gengiš. Žetta viršist vera kjöriš hlutverk og tękifęri fyrir Mišflokkinn eša Flokk Fólksins, aš setja fram lagafrumvarp um žetta efni. Sem og, žį žarf meirihluti žingmanna aš sżna žann dug og žor, aš samžykkja žetta sem lög.


mbl.is „Eins og aš vega aš lóunni“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er kapphlaup milli Dyngju og Öręfajökuls ?

Undanfariš hefur veriš mikil virkni ķ Öręfajökli og Bįršarbungu. Aušvitaš grunar mann aš žetta geti veriš merki um nżtt eldgos. En žį er bara spurningin; hvort veršur eldgos ķ Öręfajökli eša ķ Bįršarbungu, eša ķ nįgrenni Bįršarbśngu, lķkt og gosiš ķ Holuhrauni.

Fólkiš ķ nįgrenni žessara eldfjalla ętti aš hafa allan varann į, og vera tilbśiš aš yfirgefa svęšiš. En aušvitaš vonar mašur žaš besta, - aš allur žessi órói hljóšni nišur, og aš ekkert eldgos verši ķ brįš.


mbl.is Stęrsti jaršskjįlftinn frį goslokum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš um samanburš viš "syšstu" leišina ?

Ķ sambandi viš vegagerš um sušurfirši Vestfjaršanna, žį hefi ég sett fram tillögu um lagningu vegar, (“syšstu leišina”), frį botni Berufjaršar, sušur fyrir Reykjanesfjall, - (Veg 607), - fram hjį Reykhólum, aš vegfyllingu žvert yfir Žorskafjöršinn aš Skįlanesi. - (Leiš A1 į korti Vegageršarinnar). - Meš žessari leiš, žį žarf ekki aš fara um Teigsskóg. Žar meš mį žaš svęši alveg eiga sig. Žį er žaš kostur, aš žetta er lįglendisvegur alla leišina, og engin žörf į aš gera veggöng į žessum vegarkafla.

Samkvęmt mķnu mati, žį er žessi leiš sennilega bęši ódżrasta og jafnframt besta leišin. Žessi leiš er žó ašeins lengri, heldur en ašrar leišir, eša samkvęmt įgiskun minni um 2 til 3 km. lengri, en žaš er žó į lįglendisvegi.

Nįnar mį lesa um žessa tillögu undir “thflug.blog.is”. (Aprķl 2017).

Meš žvķ aš velja žessa leiš, žį losna menn viš veg eša göng um Hjallahįls, Ódrjśgshįls eša veg um Teigsskóg. Žį verša Reykhólar einnig ķ beinu vegarsambandi, milli Vestfjaršanna og Sušurlands.
En aš sjįlfsögšu žį er žaš naušsynlegt aš įętla kosnašinn viš žessa leiš, - meta kosti og galla, og bera saman kosnašinn viš ašrar leišir, - svo sem leišina um Teigsskóg, eša leiš D2.

Mér skilst aš ķ žessum fjöršum sé mikill munur flóšs og fjöru. Žaš gefur žį möguleika til žess aš framleiša rafmagn meš sjįvarfalla virkjun undir brśnni yfir fjöršinn. Annar möguleiki er aš gera yfirfallsstķflur undir brśnni, og breyta fjöršunum ķ saltlaust stöšuvatn.


mbl.is Halda fram mismunandi leišum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķsland standi meš Ķsrael.

Žaš er mitt įlit og minn einlęgur vilji, aš Ķsland greiši atkvęši gegn žessari tillögu į žingi Sameinušu Žjóšanna, žar sem fariš er fram į, aš Bandarķkin dragi til baka žį įkvöršun sķna aš višurkenna Jerśsalem sem höfušborg Ķsraels.

Ķslendingar eiga ęttir sķnar aš rekja allt til Ķsraels hins forna, žar sem žeir eru komnir af ęttkvķsl Benjamķns, - einnar af hinum tólf ęttkvķslum hinnar fornu Ķsraelsmanna, - en sś ęttkvķsl įsamt meš Jśdaęttkvķslinni, bjó ķ landinu helga allt fram til daga Krists.

Ķsland į žvķ ešlilega, hiklaust, aš standa meš Bandarķkjunum ķ žessu mįli, og greiša atkvęši gegn žessari tillögu į žingi Sameinušu Žjóšanna, žar sem žess er krafist aš Bandarķkin taki žessa tillögu til baka.

Og žaš į ekki aš breyta neinu um afstöšu Ķslands, hvaša afstöšu hinar Noršulandažjóširnar vilja taka ķ žessu mįli. Ķslendingar eiga sjįlfir aš taka sķna įkvöršun ķ žessu mįli, og lįta sķna eigin žjóšarhagsmuni, og sinn eigin vilja, rįša för.

Žį hefur žaš įvalt veriš mķn skošun aš Ķslendingar ęttu aš verša, (eša hefšu įtt aš verša), fyrsta žjóšin til žess aš višurkenna Jerśsalem sem höfušborg Ķsraelsrķkis.

En žar sem Bandarķkin hafa nś žegar tekiš žaš skref og eru fyrsta žjóšin til žess aš višurkenna Jerśsalem sem höfušborg Ķsraels, žį legg ég til og męli eindregiš meš žvķ, aš Alžingi Ķslendinga geri nś žegar naušsynlegar rįšstafanir til žess aš leggja fram, (og žį vęntanleg til samžykktar), tillögu til žingsįlyktunar žess efnis, aš Ķsland formlega višurkenni Jerśsalem sem höfušborg Ķsraelsrķkis.


mbl.is Trump beitir hótunum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband